KĄ DARYTI IR KUR GALIMA KREIPTIS, JEIGU PAAIŠKĖJA, KAD NUPIRKTAS DAIKTAS TURI KOKYBĖS TRŪKUMŲ?

Pirmiausia reikia paminėti, kad konsultacija skirta vartotojui, t.y. fiziniam asmeniui, įsigijusiam netinkamos kokybės daiktą iš verslininko, t.y. asmens, kuris užsiima komercine veikla. 

Vartotojas turi teisę grąžinti ir kokybišką daiktą per 14 dienų nuo jo įsigijimo dienos. Šiai taisyklei taikomos išimtys dėl negrąžintinų daiktų, t.y. kokios prekės negali būti grąžinamos nurodytos LR Vyriausybės patvirtintose Mažmeninės prekybos taisyklėse (17 p.), tačiau šioje atmintinėje pateikiame informaciją apie tai, ką daryti ir kur galima kreiptis, kai pirkėjas (vartotojas) įsigyja daiktą, kuris turi kokybės trūkumų ar jie paaiškėja garantiniu terminu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.228¹ straipsnyje įtvirtinti vartojimo teisiniai santykiai, kuriuose verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas (fizinis asmuo, ne verslo tikslais įsigyjantis daiktą) įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pavyzdžiui fizinis asmuo perka naują ar naudotą automobilį iš asmens, kuris užsiima automobilių prekyba arba fizinis asmuo nusiperka bet kokį daiktą iš kito asmens, užsiimančio komercine veikla. 

Esant tokiai situacijai tarp sandorio šalių susidaro vartojimo santykiai, kuriuose vartotojas profesionaliai veikiančio juridinio asmens atžvilgiu, gali ginti savo pažeistas teises vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Garantinis terminas. Per kiek laiko pirkėjas gali kreiptis dėl netinkamos kokybės daikto?

Svarbu tai, kad bet kokiu atveju Pardavėjas, parduodamas daiktą – garantuoja to daikto kokybę, t. y. net jeigu nėra raštu nurodyta teikiama garantija, nėra sudarytos arba sutartyje nėra aptartas daikto kokybės garantijos klausimas – tokia garantija vis tiek taikoma pirkėjui pagal įstatymą.

Visais atvejais dėl daikto trūkumų vartotojas (pirkėjas) gali kreiptis į Pardavėją per 2 metų laikotarpį.

Tokią teisę numato LR CK 6.364 str. 1 d., kur nurodyta, jog Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą). LR CK 6.338 str. 2 d. nurodyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų pardavėjui gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

Taigi Civilinis kodeksas numato dviejų rūšių daiktų garantiją, t. y. garantiją pagal įstatymą, kuri trunka 2 metus nuo prekės įsigijimo dienos, ir komercinę garantiją, kuri yra laikoma papildoma garantija, suteikiama pardavėjo šalia garantijos pagal įstatymą. Įstatymas nenumato pardavėjo pareigos nustatyti konkretų komercinės garantijos terminą, tačiau pardavėjo suteikta komercinė garantija negali apriboti garantijos pagal įstatymą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios trukmės yra pardavėjo ar gamintojo nurodyta garantija – vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per 2 metų laikotarpį, o jei pardavėjas nustato ilgesnį terminą – per pardavėjo nurodytą terminą.

Daikto garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo to daikto perdavimo momento, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (LR CK 6.338 str. 3 d.). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (LR CK 6.333 str. 3 d.). 

Kada laikoma, kad daiktas yra netinkamos kokybės?

Pirkėjo teisės pažeistos, jeigu įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. LR CK 6.636 str. nurodyta, jog parduodamos prekės turi atitikti šiuos reikalavimus: 

1. atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 
2. atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko;
3. būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje;
4. būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje.
5. atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus;
6. būti tokios kokybės kaip pavyzdys ar modelis, kurį pardavėjas vartotojui pateikė iki sutarties sudarymo, ir atitikti to pavyzdžio ar modelio aprašymą;
7. būti pristatytos kartu su tokiais priedais (įskaitant pakuotę, įdiegimo ar kitas instrukcijas), kuriuos gauti vartotojas gali pagrįstai tikėtis;
8. atitikti kiekį ir turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant.

Taip pat prekės turi turėti tas savybes, kurios buvo aptartos pirkimo – pardavimo sutartyje arba net jeigu ir neaptarta, tas, kurių protingas pirkėjas pirkdamas konkrečią prekę galėjo tikėtis. Pavyzdžiui jeigu Pirkimo – pardavimo sutartyje Pirkėjas nurodo, kad perkami šviestuvai bus naudojami lauko apšvietimui, pateikia reikiamų šviestuvų specifikaciją, o parduoti šviestuvai tam naudoti netinkami – Pirkėjas gali kreiptis į pardavėją dėl jo teisių pažeidimo – netinkamų prekių (net jeigu jos yra kokybiškos).

Kada dėl daikto kokybės trūkumų pretenzijos negali būti reiškiamos?

Svarbu paminėti tai, kad tais atvejais, kai pardavėjas iš anksto informuoja Pirkėją apie perkamo daikto kokybės trūkumus, t. y. parduoda daiktą su trūkumais ir aiškiai apie tai informuoja Pirkėją, o Pirkėjas patvirtina, kad sutinka pirkti daiktą su tokiais trūkumais, tai Pirkėjas vėliau negali reikšti pretenzijų Pardavėjui dėl tų konkrečių daikto trūkumų. Pavyzdžiui, jeigu perkamas naudotas automobilis ir pirkimo – pardavimo sutartyje Pardavėjas aiškiai nurodo, kad automobilis turi defektų: variklio gedimas, tai vėliau pirkėjas neturi teisės reikšti pardavėjui pretenzijų dėl variklio defektų.

Taip pat tais atvejais, kai perkant daiktą akivaizdžiai matomi kokybės trūkumai ir pirkėjas vis tiek nusprendžia tą daiktą įsigyti, pavyzdžiui: perkant naudotą kompiuterį, kurio mygtukai yra nusitrynę – dėl to trūkumo vėliau reikšti pretenzijų netikslinga, kadangi jau įsigyjant daiktą pirkėjas galėjo ir turėjo matyti akivaizdžius daikto trūkumus, su jais sutiko. 

Kaip ginti savo pažeistas teises Pirkėjui, įsigijus netinkamos kokybės daiktą?

Jei per garantinį terminą paaiškėja parduoto daikto kokybės trūkumai, itin svarbu, kad pirkėjas, pastebėjęs netinkamą daikto kokybę, per protingą laiką (t. y. kuo greičiau) informuotų pardavėją (geriausia raštu) apie daikto kokybės neatitikimus, priešingu atveju jis gali prarasti teisę pasinaudoti gynybos būdais dėl daikto trūkumų (LR CK 6.327 str. 5 d.). 

Pirkėjas, pastebėjęs netinkamą daikto kokybę, gali ginti savo pažeistas teises ir reikalauti:

1. Sumažinti daikto kainą;
2. Pakeisti daiktą tinkamu;
3. Pašalinti daikto trūkumus;
4. Atlyginti pirkėjo išlaidas, patirtas trūkumo ištaisymui;
5. Grąžinti pinigus;
6. Atlyginti nuostolius (daikto kainą viršijančią sumą).

Kaip pirkėjui pasirinkti, ko reikalauti iš Pardavėjo?

Atkreipiamas dėmesys, kad visais atvejais pirkėjui reikia įsivertinti, kokį reikalavimą pardavėjui pareikšti, nes pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. 

Pasirenkat konkretų teisių gynybos būdą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar daikto trūkumas nėra mažareikšmis; kada išryškėjo daikto trūkumas; dėl kokių priežasčių trūkumai galėjo susidaryti; Ar galima daiktu naudotis nepašalinus trūkumų; Ar trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą bei ar trūkumai yra esminiai. Tik atsakius į šiuos klausimus galima pasirinkti proporcingą ir efektyvų pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdą.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (LR CK 6.123 str.). Pavyzdžiui, įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį, pirkėjas neturi teisės reikalauti ir sumažinti automobilio kainą, ir tuo pačiu reikalauti atlyginti pirkėjo išlaidas, patirtas automobilio remontui, su tikslu tuos trūkumus ištaisyti.

Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams. 

Kita vertus, draudimas taikyti vienu metu kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynybos būdus dėl tų pačių pažeidimų nedraudžia pirkėjui po reikalavimo taikyti vieną iš aptartų teisių gynybos būdų pareiškimo pakeisti šį reikalavimą į kitą pirkėjo teisių gynybos būdą, jeigu nėra įvykdytas anksčiau pareikštas pirkėjo teisių gynybos būdas. Pavyzdžiui, pirkėjui reikalaujant pašalinti automobilio defektus, jį suremontuoti ir pardavėjui nevykdant šio reikalavimo, pirkėjas turi teisę pakeisti savo reikalavimą ir reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, tų trūkumų ištaisymui ir pan.

Aktualu tai, jog pardavėjui pateikus netinkamos kokybės daiktą, daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui ir pardavėjas negali šios sumos reikalauti iš pirkėjo ar ją kitaip įskaityti. 

Ginčo sprendimo tvarka. Kur kreiptis dėl netinkamos kokybės daikto?

1. Iš pradžių per protingą terminą apie netinkamos kokybės daiktą reikia kreiptis į PARDAVĖJĄ raštu bei atsižvelgiant į pirkėjo individualią situaciją, pasirinkti proporcingą reikalavimo būdą. Atsakymą pardavėjas turi pateikti per 14 dienų;
2. Jeigu Pardavėjas nurodytu arba protingu terminu nepateikia jokio atsakymo arba atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, galima kreiptis į VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ. Pirkėjas gali, tačiau neprivalo kreiptis į Vartotojų ginčų komisiją (turi teisę kreiptis į teismą), tačiau Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ginčai nagrinėjami nemokamai ir pakankamai efektyviai, todėl šį žingsnį rekomenduojame.
3. Bet kuriuo iš aukščiau nurodytų atvejų, iš pradžių pasikreipus į pardavėją ir negavus palankaus atsakymo ar sprendimo būdo, ir/ar gavus nepalankų Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą, pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti kreipiantis į TEISMĄ.

Per kiek laiko pirkėjas turėtų kreiptis į teismą?

Kaip jau nurodyta, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai pardavėjui dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. 

Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikoma, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi būtent nuo šio momento pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį pirkėjas turi teisę kreiptis į teismą. Šis terminas vadinamas ieškinio senaties terminu. Ieškinio senaties terminas dėl netinkamos kokybės daikto yra 2 metai (LR CK 1.125 str. 1 d. 8 p.).

Taigi kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, 2 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. 

Kilus papildomiems klausimams, galite pateikti užklausą elektroniniu paštu arba kreiptis tiesiogiai į atmintinę parengusius specialistus.