Konsultacija paremta 2023 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėta baudžiamaja byla, kurioje Užsakovo vadovas nuteistas už tai, kad, eidamas direktoriaus pareigas, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Ką pažeidė statybos darbų Užsakovo vadovas?

Teismai nustatė, kad Užsakovo vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, statybvietėje nesiėmė reikiamų veiksmų, kad užtikrintų elektros saugos reikalavimus, dėl to nuo techninės elektros poveikio žuvo darbus nelegaliai vykdęs Subrangovo darbuotojas.

Kas atsakingas, ar Subrangovas, ar Užsakovas?

Ginčas byloje kilo dėl to, kas turėtų prisiimti kilusias neigiamas pasekmes: Ar Subrangovo direktorius dėl jo naudai dirbusio darbuotojo darbų saugos reikalavimų nesilaikymo ir dėl to kilusios darbuotojo žūties, ar Užsakovo direktorius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė Užsakovo direktoriaus argumentus, kad nuteistojo veiksmai nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su Subrangovo darbuotojo mirtimi. Teismas konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Tokio pobūdžio bylose kaip ši atsakomybė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo gali kilti ir keliems subjektams, tačiau šioje byloje teismas pažymėjo, kad būtent Užsakovo vadovo veika esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Pagal statybas reglamentuojančių teisės aktų esmę ir prasmę bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes pareiga užtikrinti saugią aplinką statybvietėje teko būtent Užsakovui, kuriam vadovavo kaltinamasis.

Taigi kokioms aplinkybėms esant, už tokius nelaimingus atsitikimus bus atsakingas Užsakovas?

Užsakovas šiuo atveju įvairiems darbams statybų objekte atlikti buvo sudaręs daug rangos sutarčių su įvairiais Subrangovais. Tačiau nė viena rangos sutartis nebuvo sudaryta dėl viso aptariamo objekto statybų – nebuvo Genrangos sutarties. Taigi, nė viena šių įmonių neturėjo nei pareigos, nei teisinio pagrindo ar įgaliojimų skirti statinio statybos vadovą visam statybų objektui.

Teismas konstatavo, kad nesant vieno Genrangovo visam objektui, pareiga skirti statinio statybos vadovą teko pačiam Užsakovui. Šiuo atveju Užsakovas šios pareigos neįvykdė – statinio statybos vadovo nepaskyrė ir, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pats faktiškai atliko statinio statybos vadovo pareigas. Todėl Užsakovo vadovui neužtikrinus, jog statybų objektas būtų tinkamai prižiūrimas, jam atiteko ir visa su tokiu neveikimu susijusi rizika, taigi ir įstatymais statinio statybos vadovui priskiriamos pareigos (tarp jų ir pareiga užtikrinti saugų darbą) bei tokių pareigų nevykdymo pasekmės. Taigi Užsakovo vadovas šiuo atveju buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Atsižvelgiant į teismo teisės aiškinimo taisyklę, Užsakovui rekomenduojame:

• Pirma, paskirti statybos darbų vadovą ir pasirūpinti tai pagrindžiančia dokumentacija arba sudaryti Genrangos sutartį dėl visų darbų objekte;
• Antra, realiai rūpintis darbų saugos reikalavimų įgyvendinimu statybos objekte.
• Trečia, numatyti atitinkamas sutarties sąlygas sudarant rangos sutartis su Subrangovais ir Genrangovu.

Aptartą bylą galite rasti pagal bylos numerį: Nr. 2K-100-387/2023.

Informaciją parengė statybos rangos teisės specialistai:
Advokatė Giedrė Kačinskienė
Advokato padėjėja Lijana Razvickaitė
Advokatas Vytautas Dargis