Komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektai yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Verslo subjektai neretai investuoja daug piniginių ir kitų resursų, kad sukurtų naują konkurencingą produktą ir/ar veiklos modelį. Tokia informacija dažnai turi apčiuopiamą piniginę vertę ir/ar sudaro didelę įmonės turto dalį. Komercinė paslaptis yra vertinga dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (konkurentai).

 

Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi yra iš esmės keliami trys reikalavimai: 1) informacijos slaptumas; 2) informacijos vertingumas; 3) protingos pastangos nukreiptos informacijai išsaugoti.

 

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi, jei sutartimi nesusitariama kitaip, nutrūkus darbo santykiams, buvęs įmonės darbuotojas privalo saugoti įmonės komercinę paslaptį (informacijos nenaudoti ir neatskleisti kitiems asmenims) mažiausiai vienerius metus. Bendrąja prasme, iki šiol nebuvo reglamentuotas komercinės paslapties apsaugos terminas, kai informacija neteisėtai atskleidžiama ir/ar naudojama iki įstatyme ar sutartyje nustatyto termino pabaigos.

 

Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kurios nukentėjusiam asmeniui garantuoja ne tik teisę reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro komercinei paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos, bet ir teisę reikalauti priteisti jo dėl teisės pažeidimo patirtų netiesioginių nuostolių atlyginimą. Pažymėtina tai, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 3 dalies redakcija galimų priteisti nuostolių rūšių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatą, jog komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas. Taigi, žalos atlyginimo klausimus nuo 2018 m. birželio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas.

 

Pagal esantį reglamentavimą, formaliai įmonė nuostolius už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą ir/ar panaudojimą gali prisiteisti iš pažeidėjo tik už įstatyme (vienerius metus) ar sutartyje nustatytą terminą, nes tik tiek laiko informacija turi komercinės paslapties statusą. Susidaro situacija kada nėra formalių galimybių iš pažeidėjo prisiteisti nuostolius už naudojimąsi įmonės komercine paslaptimi ilgesnį terminą bei uždrausti pažeidėjui toliau naudotis slapta informacija.

 

2018 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria išplėtojo komercinės paslapties apsaugos ribas ir iš esmės išaiškino, kad  informaciją neteisėtai atskleidęs (prieš įstatyme ar sutartyje nustatytą terminą), gavęs ar naudojantis subjektas iš kitos asmens komercinės paslapties negali turėti naudos, net ir tuomet kai ta informacija jau yra praradusi komercinės paslapties statusą.

 

Nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos priteisimą (nuostolių, susijusių su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu) aiškinimo ir taikymo.

 

Ieškovas investavo į mokslinius tyrimus ir sukūrė naują produktą(us). Sukurtas(i) produktas(ai) turėjo konkurencinę vertę dėl savo unikalios cheminės sudėties, kurią Ieškovas laikė savo komercine paslaptimi.  Su komercinių paslapčių sąrašu pasirašytinai buvo supažindinti visi įmonės darbuotojai, kurie turėjo priėjimą prie slaptos informacijos. Ieškovas nutraukė darbo santykius su vienu iš įmonės  darbuotojų dėl darbo drausmės pažeidimo, nes šis atskleidė komercinę paslaptį tretiesiems asmenims. Minėtas darbuotojas (vienas iš Atsakovų) įsteigė konkuruojančią įmonę, perėmė Ieškovo veiklos modelį (prekiavo tais pačiais produktais), perviliojo dalį Ieškovo klientų ir darbuotojų. Atsakovas neturėjo galimybių pats gaminti minėtų produktų, todėl cheminę sudėtį (Ieškovo komercinę paslaptį) atskleidė dar keliems asmenims, kad šie produktus gamintų ir tiektų Atsakovui.

 

Ieškiniu Ieškovas teismo prašė 1) priteisti iš Atsakovų nuostolių atlyginimą; 2) įpareigoti Atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus - uždrausti Atsakovams patiems ir per trečiuosius asmenis vykdyti sudarytas sutartis (naudojant Ieškovo komercinę paslaptį gaminti ir pardavinėti produktus); 3) nesudarinėti naujų sutarčių su esamais ir/ar buvusiais Ieškovo klientais ir/ar partneriais.

 

Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad priede prie Atsakovo darbo sutarties įtvirtintas įpareigojimas saugoti įmonės komercines paslaptis yra terminuotas (24 mėnesiai po darbo santykių su Ieškovu pasibaigimo), todėl sprendė, kad, praėjus 24 mėnesiams po Atsakovo darbo santykių su Ieškovu pasibaigimo, informacija, kurios neteisėtu atskleidimu ir naudojimu buvo grindžiamas ieškinys, galėjo būti teisėtai atskleidžiama ir neribotai naudojama Atsakovo ir trečiųjų asmenų veikloje. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Ieškovui negali būti priteistas žalos atlyginimas už laikotarpį, kai jo komercinių paslapčių saugojimo terminas buvo pasibaigęs.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtinto reglamentavimo, nustatančio tam tikrą terminą, kuriam pasibaigus asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją, tikslas yra apsaugoti komercinės paslapties turėtojo interesus, kad jo komercinė paslaptis kuo ilgiau nebūtų žinoma tretiesiems asmenims ir nesudarytų sąlygų konkurencijai. Pasibaigus įstatyme arba sutartyje nustatytam terminui po atitinkamų santykių pasibaigimo, asmenų, kuriems komercinė paslaptis buvo žinoma dėl darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, ryšiai su ūkio subjektu jau būna nutolę, tokie asmenys paprastai jau nebeturi ir nebegali turėti konkrečios vertingos informacijos apie ūkio subjekto klientus, teikiamas paslaugas ar prekes, todėl po tokio termino pasibaigimo komercinės paslapties panaudojimas nebėra toks reikšmingas konkurencijos ir ekonominės naudos gavimo prasme.

 

Nagrinėjamos bylos atveju draudimo naudoti komercinę paslaptį pasibaigus šalių darbo santykiams terminas nustatytas sutartimi. Tai leidžia manyti, kad Ieškovas, nustatydamas tokį terminą, pats sprendė, jog po dvejų metų Atsakovui pasinaudojus jam žinoma komercine paslaptimi nekils reikšmingų žalingų padarinių. Tačiau tokio termino nustatymas nereiškia, kad šiam terminui pasibaigus Atsakovo iki tol atlikti neteisėti veiksmai –  komercinės paslapties paviešinimas ir pasinaudojimas ja iš karto po darbo santykių pasibaigimo – tampa teisėti.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sutapatino komercinės paslapties apsaugos terminą su draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpiu, todėl be pagrindo sprendė, kad neteisėtai įgytos komercinės paslapties naudojimas pasibaigus jos apsaugos terminui tapo teisėtas. Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta asmenų, neteisėtai įgijusių ar atskleidusių komercinę paslaptį, pareiga atlyginti padarytus nuostolius, kuri nėra siejama su jokiais terminais. Taigi, Atsakovų neteisėti veiksmai (neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas ir panaudojimas) praėjus tam tikram laiko tarpui, negali tapti teisėti.

 

Pagal Kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, asmuo, kuris neteisėtai panaikino komercinės paslapties apsaugą, ne įgija teisės komercinės paslapties naudoti naudoti savo reikmėms, o dėl to gali būti taikomi apribojimai ir informacijai netekus savo atitinkamo statuso, siekiant užkirsti kelią pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Komercinės paslapties statuso netekimas savaime nereiškia, kad negalima drausti naudoti tokią informaciją, kai pats paslapties atskleidimas buvo neteisėtas.

 

Toks Kasacinio teismo aplinkybių vertinimas reiškia, kad aptariamu atveju neteisėtai savo komercinės paslapties netekęs asmuo gali tikėtis prisiteisti nuostolius už visą slaptos informacijos naudojimosi laikotarpį ir uždrausti kitiems asmenims toliau naudotis jo komercine paslaptimi bei iš to gauti naudą.

 

Aptarta nutartimi buvo žengtas svarbus žingsnis plečiant komercinės paslapties apsaugos ribas, kas verslo subjektams leidžia tikėtis palankesnių rinkos sąlygų naujų produktų kūrimui bei tikėtis jų interesų apsaugos.

 

Parengta 2018 m. lapkričio 14 d., Kaunas.

Verslo teisės Advokatų profesinės bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai

Advokato padėjėjas Domas Gružauskas, el. paštas domas@strategum.lt