Dažnas verslininkas siekdamas apsaugoti itin svarbią informaciją, kuri lemia jo verslo sėkmę ir pranašumą prieš konkurentus, su darbuotojais sudaro susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Konfidencialios informacijos apibrėžimo teisės aktai nepateikia, palikdami galimybę darbdaviams patiems nusistatyti, kokia informacija yra tokia reikšminga, kad turėtų būti saugoma nuo konkurentų. Jeigu tokiame susitarime kaip konfidenciali įvardijama informacija atitinka tris esminius kriterijus, - yra slapta, vertinga, be to turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino kiti asmenys  ir darbdavys deda pastangas ją apsaugoti, - darbuotojas tuo pačiu įsipareigoja saugoti ir darbdavio jam patikėtas komercines paslaptis. Komercinė paslaptis laikytina viena iš konfidencialios informacijos rūšių, nes ne visa konfidenciali informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi dėl aptartų kriterijų. Tuo tarpu darbuotojui komercinį pranašumą suteikiančias žinias (pavyzdžiui duomenis apie įmonės strategiją, naudojamą technologiją, kainodarą, nuolaidų sistemą ar sutarčių su svarbiais klientais sąlygas ir pan.) atskleidus konkuruojančiai įmonei, darbdavys gali patirti ne tik didelės turtinės žalos, bet tai gali lemti ir verslo žlugimą.

 

Praktikoje net ir tuo atveju, jeigu imtasi pakankamų pastangų apsaugoti komercines paslaptis susitarimais su darbuotojais (pavyzdžiui nustatant dideles netesybas už įsipareigojimų nevykdymą), dar negarantuoja, kad komercinę vertę turinti informacija nepateks pas konkurentus dėl darbuotojo nesąžiningumo. Tokios situacijos kontekste tampa aktualus darbuotojo atsakomybės klausimas už komercinių paslapčių tretiesiems asmenims atskleidimą ir kokios atsakomybės gali siekti darbdavys.

 

2018 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi padėjo galutinį tašką byloje, kurioje buvo sprendžiamas įmonėje dirbusio asmens ir atskleidusio darbdavio komercines paslaptis konkuruojančiai įmonei, baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nors iki šio momento yra buvę darbdavių bandymų panašiose situacijose buvusius darbuotojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ši byla tapo viena pirmųjų, kuomet buvęs darbuotojas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir iš nuteisto asmens darbdaviui priteista padaryta žala. Įmonei ne vienerius metus kovojusiai teismuose sėkmingai pavyko įrodyti, kad buvo padarytas nusikaltimas, ir pagaliau kasaciniam teismui atsirado proga žengti svarbų žingsnį padedant pirmuosius pamatus taikyti baudžiamąją atsakomybę už darbdavio komercinių paslapčių atskleidimą.

 

Baudžiamojo kodekso 211 straipsnis nustato, kad tas, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Didele turtine žala laikoma, kai viršija 150 MGL dydžio sumą (tuo metu padaryta žala turėjo viršyti 5649 EUR sumą, kad atitiktų didelės turtinės žalos kriterijų). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo normomis neapibrėžia, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi, todėl nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo remiamasi civilinėje teisėje pateiktu komercinės paslapties apibrėžimu, numatytu CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

 

Ilgą laiką nuteistų asmenų pagal minėtą baudžiamojo kodekso 211 straipsnį teismų praktikoje nebuvimą lėmė tai, kad įrodyti nusikaltimo dėl komercinės paslapties atskleidimo sudėtį pakankamai sudėtinga. Reikia ne tik įrodinėti, kad asmuo suprato, jog atskleidžia komercinę paslaptį, bet ir norėjo taip veikti. Be to, lygiai taip pat sudėtinga įrodyti, jog komercinės paslapties savininkui buvo padaryta didelės turtinės žalos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą už pažeidimus, susijusius su komercinių paslapčių apsauga, buvo numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys: 1) drausminė (galiojant senajam Darbo kodeksui); 2) civilinė; 3) administracinė; 4) baudžiamoji. Minėtos atsakomybės rūšys skiriasi viena nuo kitos atsakomybės taikymo pagrindais, poveikio priemonėmis, padariniais, atsakomybės subjektais ir kitais atsakomybės taikymo aspektais. Įprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais patirtai žalai kompensuoti taikoma civilinė atsakomybė ir, tik esant dideliam veikos pavojingumui, pasiekiančiam nusikalstamos veikos ribas, teisės ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis.

 

Šioje byloje buvo nuteistas įmonėje beveik tris mėnesius pardavimų vadybininko pareigas ėjęs asmuo. Darbuotojas su darbdaviu įdarbinimo metu pasirašė susitarimą dėl konfidencialumo, kurio viename punkte buvo nustatyta, kad darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą. Susitarimo kitu punktu buvo numatyta, kad konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės veikla, be to komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės.

 

Darbdaviui ši informacija buvo ypatingos svarbos, kadangi tai buvo įmonė, užsiimanti tarpininko veikla, t. y. įmonė surasdavo asmenį (užsakovą), kuriam reikia pervežti krovinį, po to surasdavo asmenį (vežėją), kuris tą krovinį gali pervežti. Pelną darbdavio įmonė gaudavo iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjo ir kainos, sumokamos krovinio vežėjui. Taigi, akivaizdu, kad darbdavys buvo suinteresuotas neatskleisti vežėjams savo užsakovų, kurių kroviniai bus pervežami, taip pat kokias kainas užsakovai moka už krovinių nuvežimą į paskirties tašką, be to darbdavio susitarime dar konfidencialios informacijos apsaugos buvo aiškiai nurodyta, kad duomenys apie siuntėjus, vežėjus ir kainas negali būti atskleidžiami konkurentams, užsiimantiems tapačia tarpininkų veikla.

 

Tuo tarpu paaiškėjo, kad darbuotojas konkuruojančiai įmonei darbo metu per „Skype“ programą siųsdavo informaciją apie klientus bei duomenis apie vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, atskleisdavo ekspedijavimo kainas. Darbuotojo darbo kompiuteryje buvo rasta susirašinėjimo medžiaga, kuri antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo užfiksuota įrašant į kompaktinius diskus. Kasacinis teismas konstatavo, kad darbuotojui turėjo būti aiškiai suprantama, kad tokia informacija apie klientus laikytina konfidencialia, kadangi skelbiama viešai niekuomet nebuvo,  nuolatinius klientus surasti buvo įdėta nemažai darbo, be to informacija apie kiekvieną klientą darbdavio buvo saugoma. Darbuotojas nutekindavo informaciją konkurentui, o darbdaviui nurodydavo, kad klientai krovinių neturi, dėl ko darbdavio įmonė negaudama pajamų per trumpą patyrė didelį nuosmukį. Tuo tarpu turėdama tokios informacijos, konkuruojanti įmonė į savo pusę persiviliojo ir sudarė sandorių su byloje nuteisto asmens darbdavio pagrindiniu užsakovu, ir per keleto mėnesių laikotarpį atliko pervežimo paslaugų, kurių vertė siekė apie 200 000,00 EUR, dėl ko darbdavio įmonė negavo beveik 28 000,00 EUR grynojo pelno.

 

Kasacinis teismas visų šių aplinkybių kontekste laikė, kad darbdavio saugota ir darbuotojo atskleista informacija atitiko komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, o nuteisto asmens veiksmai ,,Skype“ programa atskleidžiant konkuruojančiai įmonei informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas atitiko komercinės paslapties atskleidimo požymius.

 

Nuteisto asmens kasacinio skundo pagrindiniai argumentai buvo tai, kad žemesnės instancijos teismai šiuo atveju nepagrįstai kriminalizavo civilinius ar darbo teisinius santykius, ir kad jo padaryti veiksmai nesudaro nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, ir kad padaryti teisės pažeidimai nelaikytini tokio sunkumo, jog būtų pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Be to, kasatoriaus teigimu, susitarimu dėl konfidencialios informacijos apsaugos buvo nustatytos jo atsakomybės ribos, t.y. pažeidimo atveju darbuotojas įsipareigojo sumokėti darbdaviui 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio baudą. Be to, buvo pasirašytas susitarimas dėl visiškos materialinės atsakomybės. Taigi darbdavio įmonei nebuvo apribotos galimybės savo pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

 

Kasacinis teismas šiuo atveju pakartotinai pasisakė, kad didelės turtinės žalos nustatymas, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka BK 211 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra siejamas su dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtais nuostoliais. Ir šioje byloje kasacinis teismas patvirtino žemesnės instancijos teismų sprendimus, t.y. kad buvo teisingai konstatuotas nuteisto asmens veiksmų pavojingumas ir jie pagrįstai įvertinti kaip nusikalstami. Teismai nustatė, kad nuteisto asmens veiksmuose yra visi BK 211 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. jis konkuruojančiai įmonei atskleidė darbdavio įmonės komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią sužinojo einant vadybininko pareigas: informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, ir dėl to savo darbdaviui padarė didelę turtinę žalą. Taigi, nuteisto asmens padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukė baudžiamąją atsakomybę. Kasacinis teismas taip pat laikė, kad šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, nukentėjusio darbdavio teisės turi būti ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis esant dideliam veikos pavojingumui, kuris šiuo atveju pasiekė nusikalstamos veikos ribas.

 

Iš šios kasacinio teismo nutarties galima daryti išvadą, kad vertinant ar padaryta nusikalstama veika pateks į Baudžiamojo kodekso 211 straipsnio ribas iš esmės lems komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu padarytos didelės turtinės žalos kriterijus. Konfidencialios informacijos atskleidimas daugiausia sukelia netiesioginius nuostolius, todėl negautomis pajamomis kaip nuostoliais tokiais atvejais bus laikomas grynasis pelnas, apskaičiuotas iš gautų bendrųjų pajamų atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius.

 

Taigi, verslo įmonei siekiant apsaugoti įmonės konfidencialią informaciją nuo galimų pažeidimų, rekomenduotina ne tik pasitvirtinti konfidencialios informacijos sąrašą, bei su juo supažindinti darbuotojus, bet ir nustatyti tvarką, kaip ir kokiomis sąlygomis turi būti naudojama patikėta konfidenciali informacija, įskaitant aiškią žinutę darbuotojui šią informaciją saugoti.

 

Parengta 2018 m. kovo 27 d., Kaunas.

Verslo teisės Advokatų profesinės bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai

Teisininkė Sandra Žalandauskaitė, el. paštas sandra@strategum.lt