TEISMINGUMAS

Apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nuo 2017 m. liepos 1 d. nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 EUR (anksčiau buvo 43 500 EUR).

ŽYMINIS MOKESTIS

Didėja civilinėse bylose taikomi žyminio mokesčio dydžiai (nauja CPK 80 str. redakcija).

Naujoje CPK 80 str. redakcijoje iš esmės keičiamas žyminio mokesčio reguliavimas viešųjų pirkimų bylose. Nuo šiol bus mokamas skirtingo dydžio žyminis mokestis priklausomai nuo ginčo pobūdžio ir viešojo pirkimo rūšies:

1) mažos vertės pirkimuose

iki perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo – 300 EUR

po perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo – 350 EUR

2) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimuose)

iki perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo – 1000 EUR

po perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo – 2000 EUR

3) tarptautiniuose pirkimuose

iki perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo – 3000 EUR

po perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo – 5000 EUR

Naujoje CPK 80 str. redakcijoje taip pat numatytas žyminis mokestis už pareiškimus dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo – 500 EUR. Nuo šio žyminio mokesčio bus atleidžiami:

1) ieškinį pateikiantis įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius;

2) buvęs ar esamas darbuotojas;

3) valstybės institucija ar įstaiga;

4) kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. 

Numatoma ir tai, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą yra grąžinamas už ieškinį dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis.

Naujoje CPK 80 str. redakcijoje numatytas žyminis mokestis užprašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - 50 EUR. Šis mokestis netaikomas prašymuose dėl LR CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

 

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

Į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą įtrauktos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu.

Iš Lietuvos teismų praktikos į įstatymą perkelta teisės taikymo taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidomis nelaikomos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Tai reiškia, kad bus priteisiamos tik išlaidos už advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Išlaidos už kitų asmenų (bendrovių, mažųjų bendrijų, individualią veiklą vykdančių gyventojų ir kt.) teikiamas teisines paslaugas nebus atlyginamos.

 

PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS FIZINIAMS ASMENIMS

Numatoma nauja tvarka dėl procesinių dokumentų įteikimo fiziniams asmenims. Nesant galimybės fiziniam asmeniui įteikti procesinio dokumento jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinis dokumentas įteikiamas fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą.

Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas aukščiau nurodyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

 

LAIKINŲJŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS TEISMO INICIATYVA

Teismas netenka teisės savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei reikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant apginti viešąjį interesą.

Teismui suteikta teisė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kada teismo manymu, būtina surinkti papildomus duomenis sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti.

 

BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMO PAGRINDAI

Anksčiau sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo tokios priežastys kaip liga, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nebuvo laikomi pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis naująja CPK 1622 str. redakcija, teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Neatvykimo priežasčių svarba kiekvieną kartą bus vertinama atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

 

SPRENDIMAS DĖL IEŠKINIO PAGRINDO

Patvirtintas naujas sprendimo dėl ieškinio pagrindo institutas, kurio tikslas spartinti civilinių bylų nagrinėjimą. Sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

Svarbu, jog teismas turi iš anksto pranešti apie ketinimą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Priimant sprendimą yra atsižvelgiama į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę.

 

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

Įtvirtinama nauja CPK nuostata, jog atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, jei mano, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.

Numatyta, jog šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Gavus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nuo šiol turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas.

 

ADVOKATO PADĖJĖJO ĮGALIOJIMAI

Įtvirtinama nauja CPK nuostata, kad advokato padėjėjas nebegali atstovauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei surašyti apeliacinio skundo. Ši teisės norma yra perkelta iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, kuris anksčiau numatė atitinkamus apribojimus advokatų padėjėjams.

 

PRELIMINARUS SPRENDIMAS

Pagal naują CPK redakciją atskiruoju skundu neskundžiama teismo nutartis panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu, kaiteismas nustato terminą ieškovui patikslinti skolininko gyvenamąją vietą ar primokėti žyminį mokestį, kad byla būtų nagrinėjama bendrąja ginčo teisenos tvarka, o ieškovas to nepadaro.

 

TEISMO ĮSAKYMO PRIĖMIMAS

Nuo 2017 m. liepos 1 d. pareiškimas dėl teismo įsakymo nenagrinėjamas:

1) jei kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomų reikalavimų;

2) kai prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. prašyme dėl teismo įsakymų išdavimo privalomai reikia nurodyti, ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, jei taip, ir bendros vartojimo kredito kainos metinę normą.

Nuo šiol, teismas atsisako priimti pareiškimą, jei jis neatitinka bendrų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (anksčiau teismas priimdavo nutartį dėl trūkumų šalinimo pagal CPK 115 str.). Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje LR CPK redakcijoje tokia nutartis galėjo būti skundžiama).

Skolininkui pateikus prieštaravimą, ieškovas ieškinį teikia pagal bendrąsias taisykles įsakymą išdavusiam teismui, o šis perduoda bylą pagal teismingumą, jei būtina (anksčiau ieškovas teikdamas ieškinį pats privalėdavo laikytis teismingumo taisyklių).

 

SKOLŲ IŠIEŠKOJIMO PROCESAS

1) Nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis išieškotojo prašymu gali vykdyti ir pagal išieškotojo gyvenamąją vietą ar kitą jo buvimo vietą.

2) Antstoliams nebereikia teismo patvirtintos rezoliucijos, norint atlikti veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje.

3) Antstolis patvarkymu gali pakeisti šalį vykdymo procese (anksčiau tam buvo reikalinga teismo nutartis).

4) Vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos: 1) kai prašoma leidimo įeiti į skolininko būstą; 2) kai sudaroma taikos sutartis; 3) dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą; 4) dėl baudų skyrimo; 5) pagal kitus klausimus, kylančius iš vykdymo proceso.

5) Iki įsigaliojant naujajai redakcijai, buvo galima pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimą nukreipti tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Naujoje CPK redakcijoje įtvirtinama išimtis iš šios taisyklės - kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles, galima nukreipti išieškojimą ir nepraėjus metams.

6) Antstolis patvarkymu nustato skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką (anksčiau reikėdavo dėl to kreiptis į teismą).

7) Dėl mažesnės nei 100 EUR skolos antstolis neprivalės siųsti raginimo ir gavęs vykdomąjį dokumentą galės iš karto pradėti vykdyti skolos išieškojimo veiksmus.

 

Parengta 2017 m. liepos 21 d., Kaunas.

Verslo teisės Advokatų profesinės bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“

teisininko padėjėjai Tomas Musteikis ir Linas Ilčiukas.