Architekto veiklą bei architektūros sritį šiuo metu reglamentuoja įvairūs teisės aktai (pvz.: LR Civilinis kodeksas, LR Teritorijų planavimo įstatymas, LR Statybos įstatymas, LR Architektų rūmų įstatymas, LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, LR Viešųjų pirkimų įstatymas, LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai).

Siekiant susisteminti šą sritį reglamentuojančius teisės aktus, dar 2015 m. liepą buvo teikiamas LR Architektūros įstatymo projektas, tačiau jis iki šios dienos dar nėra įsigaliojęs. LR Architektūros įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, juo siekiama perkelti 2013 m. lapkričio 20 d. įsigaliojusią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES.

LR Architektūros įstatymo tikslas yra užtikrinti teisinį aiškumą reglamentuojant architekto veiklą. Tuo tikslu LR Architektūros įstatymo projekte įtvirtinti architekto darbo veiklos kokybės kriterijai, nustatyta architektūros srityje veikiančių ar ketinančių veikti fizinių ir juridinių asmenų teisių ir pareigų įgijimo tvarka, veiklos vykdymo kvalifikaciniai reikalavimai, jų įgijimo sąlygos ir tvarka, jų teisės, pareigos, atsakomybė ir architektų veiklai taikomi kokybės reikalavimai.

Tiksliau apibrėžti architekto veikla užsiimančio asmens pareigas bei atsakomybę, konkrečiau nurodyti darbo veiklos kokybės kriterijus yra svarbu ne tik dėl aiškumo, tačiau tai turi didelės reikšmės nustatant statybos dalyvių atsakomybės ribas. Tačiau ar priėmus LR Architektūros įstatymą bus pakankamai aiškūs šie aspektai ir ar išsispręs praktikoje kylantys klausimai dar teigti negalima, nes didelę reikšmę turės ir šį įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai, teismų praktika.

LR Architektūros įstatymo projekte kalbama apie architektą, kaip autorių LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kontekste. Tai svarbus žingsnis pirmyn sprendžiant pakankamai atvirą teisinio reguliavimo problemą Lietuvoje, susijusią su šiuo klausimu.

Taigi vertinant LR Architektūros įstatymo projektą galima teigti, kad jau pats tokio įstatymo inicijavimas yra akivaizdus postūmis link aiškesnės, sistemiškesnės architekto veiklą bei architektūros sritį reguliuojančios teisinės bazės tobulinimo Lietuvoje.

Tačiau atsižvelgiant į kitus teisės aktus, kurie taip pat reguliuoja ir toliau reguliuos architektūros sritį galima numanyti, kad ir priėmus LR Architektūros įstatymo projektą, šią sritį reglamentuojantys teisės aktai nebus visiškai susisteminti, unifikuoti, nes daugelį klausimų, susijusių su šia sritimi ir toliau reguliuos visa eilė skirtingų teisės aktų.

 

Advokatų profesinės bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“

Teisininkė Giedrė Kačinskienė

Vyr. Teisininko padėjėjas Domas Gružauskas